Ispanijos pilietinis karas vyko nuo 1936 liepos iki 1939 m. balandžio, jame kovojo generolo Francisko Franko vadovaujami pučistai (vadinami nacionales, nacionalistai arba facciosos, fašistai) ir demokratiškai išrinkta Antrosios Ispanijos respublikos su vyriausybė bei ją remiantys partizanai respublikonai (priešų vadinti rojos, raudonieji). Pilietinis karas baigėsi respublikonų pralaimėjimu bei Francisko Franko diktatūros, kuri truko iki 1975 m., įsigalėjimu.
Priežastys
Pilietinio karo priežastys susijusios su ypač aštriais socialiniais, politiniais bei kultūriniais pasikeitimais Ispanijos visuomenėje. Nuo XIX a. vidurio šalyje kilo daugybė smurtinių konfliktų, kurie liko neišspręsti. Jie kaupėsi ir paaštrėjo, kai po pralaimėjimo Ispanijos-JAV kare senosios institucijos prarado savo pagrindą ir buvo sunaikintos.
Kitų valstybių vaidmuo
Šito „pilietinio“ karo metu daugiau ar mažiau tiesiogiai susidūrė būsimosios Antrojo pasaulinio karo dalyvės: Hitlerio Vokietija ir Musolinio Italija iš vienos pusės, Stalino Tarybų Sąjunga iš kitos pusės. Prancūzija ir Didžioji Britanija tiesiogiai kare nedalyvavo, bet leido Tarptautinėms brigadoms kovoti respublikonų pusėje. Kai kurių istorikų nuomone tai, kad Ispanijos Respublika pralaimėjo 1936–1939 pilietinį karą, didžiąja dalimi buvo nulemta to, kad JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija kare išliko neutraliomis, tuo tarpu kai Vokietija ir Italija fašistų sukilimui teikė didelio masto pagalbą.
Prancūzijos neutralumą daugiausia lėmė jos politinės sistemos nestabilumas to karo metu. Karo pradžioje Prancūzijai vadovavo premjeras Leon Blum, Prancūzijos Liaudies Fronto, kairiųjų partijų koalicijos, valdžiusios Prancūziją, lyderis.
Chronologija
Maištą pradėjo F. Franko kariniai daliniai Meliloje ir Ispanijos Maroke bei Kanarų salose. Maištininkai patraukė į savo pusę didesnę dalį sausumos pajėgų ir 1936 m. liepos 18 d. jie užpuolė keliolika Ispanijos miestų. Karinis jūrų laivynas ir karo aviacija liko ištikimi respublikonams ir tai sutrukdė marokiečiams ir svetimšalių legionams patekti į Ispaniją.
kovo 13 : Prancūzija atidaro sienas kariuomenės tranzitui į respublikonų zoną.
balandžio 5 : Socialistų ministras Indalecio Prieto palieka gynybos ministro pareigas, nes negali sustabdyti komunistų ir tarybinių patarėjų įtakos armijoje stiprėjimo.
↑Beevor (2006). pp. 410–411. 1939 m. 150 000 grįžo.
Pastabos
↑Nuostolių skaičius yra neaiškus; manoma, kad žuvo tarp 500 000 ir 1 milijono. Pagal naujausius duomenis aukų skaičius 500 000. Thomas Barria-Norton, Ispanijos pilietinis karas (2001 m.), pp. xviii & 899–901, inclusive.